- storakaklis
- storakãklis, storakãklė bdv. Storakãklis imtỹnininkas.
.
.
storakaklis — storakãklis, ė adj., smob. (2) DŽ, NdŽ, BŽII504; Ser 1. Š kieno storas kaklas: Vyrai tokie storakãkliai DŽ1. Ateina pirkion tas storakãklis Auk. ^ Storakaklis midų geria (kaminas) TŽV591, Lš. 2. menk. kas turtingas: Šaukiama nusikratyti… … Dictionary of the Lithuanian Language
storakaklė — storakãklis, storakãklė bdv. Storakãklis imtỹnininkas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
storkaklis — storkãklis, ė adj., smob. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1 žr. storakaklis: 1. Storkãklis žmogus KI296. Elniai laikėsi toliau nuo storkaklio piktojo stumbro daržo rš. 2. Kaimo storkakliai rš. 3. Jų vienas švilpia, kitas pučia, ir trečias zulina storkaklį bosą… … Dictionary of the Lithuanian Language